- išduobėti
- išduobė́ti vksm. Autobùsai, suñkvežimiai išduobė́ja kẽlią.
.
.
išduobėti — 1. tr. padaryti duobėtą: Autobusai išduobėjo kelią Ėr. Padą išduobėjo OG308. Imk iš pakraščio [sviestą], kam taip išduobėji? Kp. 2. intr. pasidaryti duobėtam, išdubti: Nuo lyčių lañkos paupiais išduobėjo, t. y. duobės pasidarė J. Medis… … Dictionary of the Lithuanian Language
duobėti — duobėti, ėja, ėjo 1. tr. daryti duobėtą: Kad plūki – lygiai plūk, neduobėk laito Kp. 2. intr. darytis duobėtam: Šiaudų stogas pradeda duobėti – nevienodai teauga kiminai Šts. duobėti; įsiduobėti; išduobėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išduburiuoti — tr. pridaryti duburių, duobių, išduobėti: Kelias šlapias, išduburiuotas, arklys tik patempia vežimą Mlt. duburiuoti; išduburiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išduobinti — 1 išduobinti tr. išduobėti: Išduobintas kelias N. duobinti; išduobinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiduobėti — pasidaryti duobėtam: Įsiduobėjęs stogas greit genda Krš. Kol šienas nesusistovėjęs, bloga gulėt – įsiduobėja Dglš. duobėti; įsiduobėti; išduobėti … Dictionary of the Lithuanian Language